Beratis (Bashkia Berat)
Beratis – miestas pietinėje Albanijos dalyje; apygardos ir apskrities centras. Vienas svarbiausių ir didžiausių Albanijos miestų. Dauguma gyventojų albanai, daugiausia musulmonai). Mieste ir jo apylinkėse gyvena graikų, arumunų, čigonų.
Miestas yra vienas vaizdingiausių ir gražiausių Albanijos miestų, nuostabus Osmanų imperijos architektūros pavyzdys, vaizdingai išsidėstęs giliame upės slėnyje, ant aukštų Tomorio kalnų šlaitų, dešiniajame Osumo upės krante.
Beratis ir jo apylinkės yra svarbus šalies žemdirbystės rajonas, su gerai išvystyta tabako, vynmedžių, alyvmedžių auginimo ir aliejaus gamybos pramone, sodininkystė, turizmas. Mieste veikia istorijos, ikonų ir etnografijos muziejai.
Beratis – vienas gražiausių ir turtingiausią architektūrą išlaikiusių Albanijos miestų. Nepaisant 1851 m. miestą sukrėtusio smarkaus žemės drebėjimo, yra išlikusių XIII a. miesto tvirtovės sienos fragmentų, su tvirtovėje esančiomis XIII a. bažnyčių liekanomis. Ant kalno šlaito išsidėsčiusių XV–XIX amžiaus gyvenamųjų namų kvartalų ir jų liekanų, ortodoksų bažnyčių (XIII a. Šv. Mergelės Marijos, su XVI a. freskomis; XVIII a. soboras, su XIX a. ikonostasu; XIV a. šv. Trejybės bažnyčia; XIII a. šv. Teodoro bažnyčia su XVI a. freskų liekanomis, XII a. šv. Mykolo bažnyčia – ikonų muziejus), XVI–XIX a. mečečių (XV–XVI a. sandūros Karališkoji; 1555 m. – Švininė; 1827 m. mečetė), 1780 m. Osmanų imperijos laikotarpio akmeninis septynių arkų tiltas per Osumo upę, 1790 m. pastatyta bektašių (islamo sekta) šventovė.
Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų ir administracinių pastatų. Dabartiniais laikais, pagerėjus ekonominei būklei, pastatyta naujų šiuolaikinių pastatų, mečečių, bažnyčių.
Beratis, dėl savo grožio bei unikalaus osmanų architektūrinio ir urbanistinio paveldo, yra įrašytas į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą. 1961 m., Albanijos komunistų partijos sprendimu, miestas, kartu su Girokastra, turi miesto – muziejaus statusą. Dėl tankaus miesto užstatymo ir gausaus, dideliais langais įstiklintų, fasadų skaičiaus, miestas poetiškai apibūdinamas kaip „Tūkstančio langų miestas“.
Miestas yra vienas vaizdingiausių ir gražiausių Albanijos miestų, nuostabus Osmanų imperijos architektūros pavyzdys, vaizdingai išsidėstęs giliame upės slėnyje, ant aukštų Tomorio kalnų šlaitų, dešiniajame Osumo upės krante.
Beratis ir jo apylinkės yra svarbus šalies žemdirbystės rajonas, su gerai išvystyta tabako, vynmedžių, alyvmedžių auginimo ir aliejaus gamybos pramone, sodininkystė, turizmas. Mieste veikia istorijos, ikonų ir etnografijos muziejai.
Beratis – vienas gražiausių ir turtingiausią architektūrą išlaikiusių Albanijos miestų. Nepaisant 1851 m. miestą sukrėtusio smarkaus žemės drebėjimo, yra išlikusių XIII a. miesto tvirtovės sienos fragmentų, su tvirtovėje esančiomis XIII a. bažnyčių liekanomis. Ant kalno šlaito išsidėsčiusių XV–XIX amžiaus gyvenamųjų namų kvartalų ir jų liekanų, ortodoksų bažnyčių (XIII a. Šv. Mergelės Marijos, su XVI a. freskomis; XVIII a. soboras, su XIX a. ikonostasu; XIV a. šv. Trejybės bažnyčia; XIII a. šv. Teodoro bažnyčia su XVI a. freskų liekanomis, XII a. šv. Mykolo bažnyčia – ikonų muziejus), XVI–XIX a. mečečių (XV–XVI a. sandūros Karališkoji; 1555 m. – Švininė; 1827 m. mečetė), 1780 m. Osmanų imperijos laikotarpio akmeninis septynių arkų tiltas per Osumo upę, 1790 m. pastatyta bektašių (islamo sekta) šventovė.
Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų ir administracinių pastatų. Dabartiniais laikais, pagerėjus ekonominei būklei, pastatyta naujų šiuolaikinių pastatų, mečečių, bažnyčių.
Beratis, dėl savo grožio bei unikalaus osmanų architektūrinio ir urbanistinio paveldo, yra įrašytas į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą. 1961 m., Albanijos komunistų partijos sprendimu, miestas, kartu su Girokastra, turi miesto – muziejaus statusą. Dėl tankaus miesto užstatymo ir gausaus, dideliais langais įstiklintų, fasadų skaičiaus, miestas poetiškai apibūdinamas kaip „Tūkstančio langų miestas“.
Žemėlapis - Beratis (Bashkia Berat)
Žemėlapis
Šalis - Albanija
Albanijos vėliava |
Garsiajame Ptolemėjaus žemėlapyje, kuriame minima Ilirų gentis Albanoi yra pažymėtas ir miestas – Albanopolis. Šiokių tokių duomenų apie Albanijos kilmę duoda jos vardo susidarymo aiškinimas. Alb- elemento kilmė šalies pavadinime yra siejama su ilyrų alb – kalva, kalvų pieva, iš kurio kildinamas ir pavadinimas Alpės. Ir pagal albanų istorikų versiją, dabartinių albanų protėviai buvo ilyrai, kurie į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Tačiau lingvistiniai duomenys prieštarauja tokiai traktuotei. Ilyrai greičiausiai buvę kentuminės kalbos atstovais, o albanai yra sateminės kalbos atstovai. Vis dėlto genetiniai tyrimai nedviprasmiškai parodo, kad albanai yra Balkanų autochtonai. Viena iš labiau pagrįstų versijų yra albanų kilimas iš dakų – senosios Dakijos (dab. Rumunija) gyventojų, kurie į šiuolaikinę Albaniją atsikėlė po romėnų Dakijos nukariavimo. Tai patvirtina albanų prokalbės substratas rumunų kalboje bei dakų ir albanų asmenvardžių paralelės. Tačiau ši etnogenezės versija albanų netenkina politiniais sumetimais dėl pretenzijų į Kosovą, nes šie reikalavimai grindžiami neįrodytu ilyrų ir albanų giminiškumu.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
ALL | Albanijos lekas (Albanian lek) | L | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
SQ | Albanų kalba (Albanian language) |
EL | Graikų kalba (Greek language) |